VYTAUTAS ANDRIUS GRAIČIŪNAS

Graiciunas_2(1898 -1952)

Vytautas Andrius Graičiūnas gimė 1898 m. rugpjūčio 17 d. Čikagoje, JAV, gydytojo – politinio emigranto iš Lietuvos, žinomo visuomenės veikėjo šeimoje.
Studijavo Čikagos universiteto Administracijos ir komercijos fakultete, taip pat Armoro technologijos institute Čikagoje.
V. A. Graičiūnas dirbo vadybos patarėju (konsultantu) Čikagos, Milvokio, Niujorko firmose, Olandijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir Krašto apsaugos ministerijos įstaigose Lietuvoje.

1945-1948 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakulteto docentu. Tuo pat metu dėstė ir Kauno politechnikume.
1951 m. pavasarį buvo areštuotas, apkaltintas šnipinėjimu JAV, ryšiais su JAV žvalgyba bei antitarybine propaganda ir nuteistas dešimčiai metų lagerių. 1952 m. sausio 9 d. V. A. Graičiūnas žuvo lageryje, Olžeraso gyvenvietėje, Kemerovo srityje, Sibire. Reabilituotas buvo tik 1988 m. rugpjūčio 15 dieną.

V. A. Graičiūnas buvo pripažintas pasaulinės vadybos klasikas, vienas pirmųjų vadybos konsultantų Europoje, žymus vadybos propaguotojas ir dėstytojas Lietuvoje.

V. A. Graičiūno vienintelis teorinis darbas – straipsnis Organizacijos vidiniai ryšiai (Relationship in organization), skirtas aktualiai vadybos problemai – valdymo apimties (The Span of Management) kiekybinei analizei. V. A. Graičūnas pirmasis pasaulyje matematiškai įrodė optimalų vadovo pavaldinių skaičių.

V. A. Graičiūnas buvo nepaprastai plataus akiračio, įdomi, prieštaringa ir gan unikali asmenybė. Giliausius pėdsakus istorijoje jis paliko kaip mokslininkas – vadybos teoretikas. Jis sukaupė nemažą teorinių žinių bagažą ir praktinio vadybos darbo patyrimą, taip pat turtingą biblioteką.

V. A. Graičiūnas tapo vienu geriausiai užsienyje žinomu lietuvių mokslininku.

  • Graičiūnas buvo originalus, tiesiog naujo požiūrio – matematikos taikymo vadyboje – pradininkas
  •  Graičiūnas buvo vienas pirmųjų sisteminio požiūrio darbe propaguotojų
  • Įvedė į lietuvių kalbą terminą „vadyba“ – iš karto prigijusį anglų kalbos žodžio management atitikmenį.
  • Jis siūlė lietuviams galvoti apie gaminius, kuriems praktiškai nereikalingos žaliavos, t.y. apie intelektinę produkciją. 1946 m. jis buvo parengęs išsamaus Lietuvos kultūros ugdymo plano pamatus.
  • Graičiūnas turėjo savitą požiūrį į diplominius darbus: vienam objektui buvo rengiami keturi diplominiai projektai. Keturi diplomantai pasirinktas temas nagrinėjo kaip atskiras mokslo disciplinas: technologinę architektūrinę, konstrukcinę ir mokslinės vadybos. Graičiūnas reikalavo, kad studentų moksliniuose darbuose būtų gerai apmąstytas nagrinėjamos temos praktinis taikymas, taip pat, kad konkreti tema būtų gvildenama naudojant maketavimą. Jis teigė, kad svarbiausias principas tiek moksle, tiek praktikoje yra sąveika.
  • 1938 m. Kaune įkūrė Mokslinės vadybos draugiją, kuri ėmėsi sistemingai propaguoti šio mokslo idėjas ir veikė iki 1940 m. kai buvo uždrausta.

„Degti karšta, skaisčia, didele ugnimi vieną akimirką, o ne rūkti kibirkštėle visą amžių.“

V. A. Graičiūno jaunystės moto (iš laiško žmonai)

Dažnai Graičiūno kartotas teiginys: „kiekvienas žmogus pirmos rūšies – tik savo vietoje!“ Visi žmonės yra profesionalai, tik kiekvienas – savo vietoje…

Graičiūnas teigė: „Šiuolaikinis vadovas negali turėti siauros techninės ar ekonominės specialybės, – jis privalo būti susipažinęs su visomis mokslo naujienomis ir mokėti jas taikyti valdydamas.“

Jis teigė, kad „svarbiausias principas tiek moksle, tiek praktikoje yra sąveika.“

„Bendravimas yra valdymo sistemos sudedamoji dalis, jis turi būti patikimas ir grindžiamas pagarba“ – tai V. A. Graičiūno principai.

„Jis iš karto padarė pozityvų įspūdį, amerikiečio tvirta savijauta, paperkąs natūralumas, susivaržymo stoka…“. „Jis buvo atviras, karštas žmogus ir didis vadybos konsultavimo entuziastas bei savo tėvų žemės patriotas.“

M. Vaitkus