V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla AVM

LtIEng

AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJOS

STUDENTŲ PRIĖMIMAS 2012

TĘSTINĖS STUDIJOS

KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

TARPTAUTINIAI RYŠIAI

KOMPETENCIJŲ CENTRAI

Naujienos ir renginiai

Studentų debatai V. A. Graičiūno aukštojoje vadybos mokykloje

V. A. Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos (AVM) teisės studijų programos studentai 2011 m. vasario 25 d. debatavo organizuotuose debatuose tema „Mes teigiame, kad nekaltumo prezumpcijos principas yra pažeidžiamas, žiniasklaidos priemonėse skelbiant baudžiamųjų bylų ikiteisminio tyrimo medžiagą“.

Lietuvos žiniasklaidą pradėjo dominti tik tie visuomenės ir viešųjų asmenų veiklos faktai, kurie yra intriguojantys, kuriuose slypi vienoks ar kitoks, jau išreikštas ar tik potencialus socialinis konfliktas. Žiniasklaidos priemonės publikuoja tautinę neapykantą skatinančius straipsnius, šmeižtą, televizijos programų tinkleliai sudaromi taip, kad kuo daugiau būtų intriguojančių laidų. Informacija, kurioje nėra intriguojančio užtaiso, nebepatenka į žinių reportažus.

Intriguojančios informacijos paieška ir skleidimas žiniasklaidos priemonėse ne visada suderinamas su nekaltumo prezumpcijos principu. Visgi teisė gauti ir skleisti informaciją – viena iš pamatinių teisių, be kurios neįmanoma demokratinė visuomenė.

Debatuoti šia tema pasiryžo AVM nuolatinio ir ištęstinio skyriaus pirmo kurso studentai.

Vieni teigė, kad nekaltumo prezumpcijos principas yra pažeidžiamas, viešojo informavimo priemonėse skelbiant baudžiamųjų bylų ikiteisminio tyrimo medžiagą, nes:

1. Nekaltumo prezumpcija - vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) neįrodo kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

2. Specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių žiniasklaidos veiklą, normos reiškia, kad tiek žurnalistai, tiek leidėjai jokiu būdu neturėtų publikuoti ikiteisminio tyrimo duomenų. Profesinę veiklą reglamentuojantys įstatymai uždraudžia žurnalistams ir leidėjams pažeisti nekaltumo prezumpciją, kištis į teismų veiklą bei atlikti padėjėjo funkcijas piktnaudžiaujančiam prokurorui.

3. Su baudžiamosios bylos tyrimu susiję pareigūnai gali išsakyti savo nuomonę apie bylą dar teismui nepriėmus galutinio sprendimo, bet tokiu atveju negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, asmens teisės bei teisėti interesai.

Kiti teigė, kad nekaltumo prezumpcijos principas nėra pažeidžiamas, viešojo informavimo priemonėse skelbiant baudžiamųjų bylų ikiteisminio tyrimo medžiagą, nes:

1. Teisė gauti ir skleisti informaciją – viena iš pamatinių teisių, be kurios neįmanoma demokratinė visuomenė. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

2. Baudžiamajame procese, greta nekaltumo prezumpcijos, koegzistuoja kaltumo prezumpcija. Antraip prieš asmenį, įtariamą nusikaltimo padarymu, nebūtų įmanoma pradėti baudžiamąjį procesą ir skirti jam procesines prievartos priemones. Visuotinai pripažįstama, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nuomonė apie kaltinamojo kaltumą yra subjektyvi, teisiškai niekam kitam neprivaloma, neišlaiko kritikos. Ši subjektyvi, tačiau objektyviais duomenimis pagrįsta nuomonė, kurios juridinė išraiška yra atitinkamu procesiniu dokumentu skirta kardomoji priemonė, yra ne tik privaloma.

3. Teisinėje literatūroje neretai suabsoliutinamas ir nekritiškai vartojamas nekaltumo prezumpcijos postulatas visos abejonės kaltinamojo naudai nepaneigia reikšmės netiesioginių įrodymų, kurių kiekvienas tik su tam tikru tikimybės laipsniu leidžia pagrįsti kaltinamojo kaltę. Tokių įrodymų visuma leidžia atsiribojant nuo atsitiktinumų nustatyti konkrečios nusikalstamos veikos mechanizmą, jos elementų sąsajas ir tarpusavio priklausomybę.

Teisės aktų pakanka (kodifikuotos žurnalistų bei leidėjų profesinės etikos normos), sukurtos visos prielaidos darniam žiniasklaidos funkcionavimui, nepažeidžiant žmogaus teisių.

Laimėjusiai komandai buvo įteikti prizai.

Po debatų sekė antroji renginio dalis – pranešimai. Pranešimą debatų tema skaitė Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aurelija Naujokienė.

AVM džiaugiasi, galėdama suteikti erdvę pradedantiesiems debatuotojams išreikšti savo požiūrį jiems svarbiais klausimais.

AVM administracija tiki, kad studentai, aktyviai dalyvaujantys tokio pobūdžio renginiuose, skatina pilietinį aktyvumą, plečia savo akiratį bei lavina retorikos, argumentavimo ir korektiško nuomonės reiškimo gebėjimus.

Atgal